- rieškės
- ríeškės sf. pl. (1) DŽ1 žr. rieškučios: 1. Atnešė pilnas ríeškes uogų Jrb. Imk su sauja, su ríeškėms negriebk Skr. 2. Jis iš kašės pasisėmė ríeškes slyvų Nm. Rado voverės lizdą, o lizde kelias rieškes gilių ir riešutų MPas. Taip jau bus dvejos ríeškės Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.